Siūlo investuoti su „garantuota“ grąža? 6 patikros, kurios padeda atpažinti apgavystę prieš pervedant pinigus

Investiciniai pasiūlymai dažnai pasiekia per socialinių tinklų reklamą, žinutes ar nepažįstamų žmonių skambučius. Žadama greita ir didelė grąža, o sprendimą siūloma priimti iškart. Kartais pateikiamas ir tikros finansų įmonės pavadinimas, todėl vien gražiai atrodanti svetainė ar logotipas nėra patikimumo įrodymas.

Prieš pervesdami pinigus skirkite laiko kelioms patikroms. Jos nepašalina visos rizikos, tačiau padeda pastebėti dažnus apgavystės požymius ir sustabdyti veiksmą, kol dar nepasidalijote santaupomis ar prisijungimo duomenimis.

Pažadai ir spaudimas – pirmieji perspėjimo ženklai

Didelė grąža be aiškaus rizikos paaiškinimo turėtų kelti klausimų. Investicijos vertė gali keistis, o galimybė uždirbti paprastai reiškia ir galimybę prarasti dalį ar visus investuotus pinigus. Todėl „garantuotas pelnas“, „be rizikos“ ar pažadas, kad jūsų pinigai tikrai padvigubės, nėra pagrindas investuoti.

Apgavikai neretai ragina veikti skubiai: teigia, kad pasiūlymas galioja tik šiandien, vietų liko nedaug arba reikia pervesti papildomai, kad neprarastumėte jau uždirbto pelno. Kitas požymis – prašymas įnešti nedidelę sumą, o netrukus siūlymas didinti investiciją. Net jei platformoje rodomas augantis balansas, tai savaime neįrodo, kad pinigus galėsite išsiimti.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kas su jumis susisiekė. Neprašytas skambutis, žinutė ar reklama nėra patikimumo patvirtinimas. Ypač atsargiai vertinkite asmenį, kuris prašo persiųsti pinigus į privačią sąskaitą, kriptovaliutų piniginę ar kitam gavėjui, kurio ryšys su investicija neaiškus.

Kaip patikrinti įmonę ir investavimo platformą

Prieš mokėdami patikrinkite ne vien pavadinimą, bet ir konkrečią įmonę, jos teisę teikti finansines paslaugas bei nurodytus kontaktus. Sukčiai gali pasisavinti tikros įmonės pavadinimą arba sukurti panašų interneto adresą. Todėl ieškokite kontaktų savarankiškai, o ne naudokite vien skambinusio asmens atsiųstą nuorodą ar telefono numerį.

1. Užsirašykite tikslų juridinio asmens pavadinimą. Patikrinkite, ar sutartyje, svetainėje ir mokėjimo gavėjo duomenyse nurodyta ta pati įmonė. Vien panašus prekės ženklas nepatvirtina, kad tai tas pats paslaugų teikėjas.
2. Patikrinkite priežiūros institucijų registrus. Lietuvos įmonės finansinių paslaugų teikimo teisę galite tikrinti Lietuvos banko viešai skelbiamoje informacijoje. Jei paslaugų teikėjas teigia esantis licencijuotas kitoje valstybėje, ieškokite jį prižiūrinčios šalies institucijos oficialaus registro. Vien įmonės įregistravimas dar nereiškia, kad ji turi teisę siūlyti konkrečią investicinę paslaugą.
3. Palyginkite kontaktus ir interneto adresą. Patikimo registro nurodytus duomenis sugretinkite su pasiūlymo svetaine. Atidžiai tikrinkite rašybą, domeno pavadinimą ir el. pašto adresą. Jei oficiali įmonė apie tokį pasiūlymą nieko nežino, neperveskite pinigų.
4. Perskaitykite išėmimo sąlygas. Išsiaiškinkite, kas saugo lėšas, kokie taikomi mokesčiai ir kaip nutraukiama sutartis. Reikalavimas prieš išmokant tariamą pelną sumokėti papildomą „mokestį“, „aktyvavimo“ ar „patvirtinimo“ mokestį yra rimtas perspėjimo ženklas.
5. Ieškokite nepriklausomų perspėjimų. Patikrinkite priežiūros institucijų skelbiamus įspėjimus, tačiau atminkite, kad įspėjimų sąrašas nebūtinai apima kiekvieną naują apgaulę.

Jei bent vienas patikrinimas kelia abejonių, paprašykite laiko ir pasitarkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Nesiųskite asmens dokumento, banko prisijungimų, vienkartinių kodų ar mokėjimo kortelės duomenų tam, kad nepažįstamas asmuo esą „patvirtintų“ investiciją.

Ką daryti, jei jau pervedėte pinigų

Veikite nedelsdami, net jei nesate tikri, ar tai apgavystė. Kuo greičiau susisiekite su savo banku oficialiu numeriu ar programėle ir pasakykite, kad įtariate sukčiavimą. Paprašykite įvertinti, ar įmanoma sustabdyti ar atšaukti mokėjimą, ir vadovaukitės banko nurodymais. Pervedimo susigrąžinimas nėra garantuotas, bet delsti neverta.

1. Nebemokėkite papildomai. Nesutikite pervesti pinigų, kad atgautumėte tariamą pelną, sumokėtumėte išėmimo mokestį ar „atskleistumėte“ sąskaitą.
2. Išsaugokite įrodymus. Užfiksuokite susirašinėjimą, telefono numerius, svetainės adresą, mokėjimų duomenis ir sutartis. Neištrinkite programėlės ar žinučių, kol neišsaugojote informacijos, kuri gali padėti bankui ar policijai.
3. Praneškite policijai. Pateikite turimą informaciją ir nurodykite, kokias sumas bei kada pervedėte. Bankui ir policijai pateikite konkrečius faktus, nebandydami patys susisiekti su įtariamu gavėju.
4. Apsaugokite paskyras. Jei atskleidėte prisijungimo duomenis, iš švaraus, patikimo įrenginio pakeiskite slaptažodžius ir įjunkite papildomą prisijungimo patvirtinimą. Jei sukčius prašė įdiegti nuotolinio valdymo programą, atjunkite įrenginį nuo interneto ir paprašykite patikimos techninės pagalbos ją pašalinti.

Saugokitės ir „pinigų susigrąžinimo“ pasiūlymų

Po investicinės apgavystės gali susisiekti asmuo ar įmonė, žadanti už mokestį atgauti prarastus pinigus. Toks pasiūlymas gali būti dar viena apgaulė. Būkite atsargūs, jei prašoma išankstinio mokėjimo, banko prisijungimų, nuotolinės prieigos prie telefono ar kompiuterio, arba sakoma, kad lėšos jau rastos, bet jas reikia „atrakinti“.

Neperduokite nepažįstamam žmogui saugumo kodų ir neleiskite valdyti savo įrenginio. Jei kyla abejonių, susisiekite su banku ar atitinkama institucija savarankiškai, naudodami jų oficialius kontaktus. Nepasitikėkite vien dokumentu, ekrano nuotrauka ar platformoje rodomu balansu – juos galima suklastoti.

Investicinį pasiūlymą vertinkite pagal patikrinamus duomenis, o ne pažadėtą grąžą ar įtikinamą pristatymą. Jei pinigus jau pervedėte, kuo greičiau praneškite bankui, išsaugokite įrodymus ir nesutikite mokėti už neva garantuotą jų susigrąžinimą.