Kadaise geidžiamos, šiandien priverčia mažinti grafiką: 5 vaizdo plokštės, kurių ribos žaidimuose vis labiau juntamos

„GeForce GTX 1080 Ti“ ilgai buvo laikoma itin sėkmingu pirkiniu, o „RTX 2060“ atvėrė pigesnį kelią į spindulių sekimą. Tačiau naujesni žaidimai iš šių vaizdo plokščių reikalauja kompromisų, kurių anksčiau beveik nereikėjo. Problema apima ne tik kadrų dažnį: senstanti architektūra, ribota vaizdo atmintis ir nepalaikomos funkcijos kai kuriuose žaidimuose tampa sunkiau įveikiamos nei paprastas našumo trūkumas.

Vertinant senesnę vaizdo plokštę svarbu pirmiausia apsibrėžti lūkesčius. Vienam pakanka sklandžiai veikiančio mėgstamo internetinio žaidimo, kitas tikisi naujausius AAA projektus žaisti bent 60 kadrų per sekundę sparta. Toliau aptariamų modelių silpnosios vietos labiausiai išryškėja būtent antruoju atveju – siekiant stabilaus našumo 1080p raiška, kartu išlaikant priimtiną vaizdo kokybę. Tai nėra sąrašas plokščių, kurios staiga nustojo veikti. Tai modeliai, kurių savininkams vis dažniau tenka spręsti, kokių grafikos nustatymų atsisakyti.

„GeForce GTX 1660“: šeši gigabaitai ir senstančios galimybės

2019 metais pasirodžiusi „GTX 1660“ šeima tapo populiariu pasirinkimu nebrangiems žaidimų kompiuteriams. Bazinis modelis turėjo 6 GB GDDR5 atminties, o „GTX 1660 Super“ ir „GTX 1660 Ti“ – tokios pačios talpos, bet spartesnę GDDR6. Ilgą laiką šios plokštės leido patogiai žaisti „Full HD“ raiška, todėl jų savininkams nebuvo būtina skubėti keisti kompiuterio. Tačiau naujesniuose reikliuose žaidimuose vis dažniau trūksta ir skaičiavimo galios, ir atminties atsargos.

Šios serijos padėtį apsunkina aparatinio spindulių sekimo ir DLSS palaikymo nebuvimas. Kai kuriuose žaidimuose galima pasinaudoti kitomis vaizdo mastelio keitimo technologijomis, tačiau jos nepanaikina visų apribojimų. Jei žaidimas jau ir taip sunkiai veikia, mažesnės vidinės raiškos vaizdas gali tapti pastebimai prastesnis, o stabilios 60 FPS spartos vis tiek nepavykti išlaikyti. Senesniems ar mažiau reikliems žaidimams „GTX 1660“ šeima tebėra tinkama, tačiau universalaus pasirinkimo naujausiems projektams vaidmuo jai vis sunkesnis.

„GeForce GTX 1070“: atminties kiekis neatsveria architektūros amžiaus

„GTX 1070“ savo laiku pasiūlė gerą našumo atsargą ir 8 GB vaizdo atminties. Dėl to ji ilgiau išliko patraukli nei daugelis silpnesnių tos pačios kartos modelių. Vis dėlto „Pascal“ architektūros ribos šiandien svarbios ne mažiau nei pats atminties kiekis. Ši plokštė neturi aparatinio spindulių sekimo ir nepalaiko „Mesh Shaders“ technologijos, kuri naudojama dalyje šiuolaikinių grafikos variklių. Priklausomai nuo žaidimo, tai gali reikšti mažesnį našumą arba griežtesnius suderinamumo apribojimus.

Tokiuose žaidimuose kaip „Cyberpunk 2077“, „Ghost of Tsushima“ ar „Red Dead Redemption 2“ rezultatą stipriai keičia pasirinkti nustatymai. Todėl vien pasakymas „žaidžiu 1080p raiška“ neleidžia spręsti, kokio sklandumo tikėtis. Mažinant grafikos kokybę „GTX 1070“ dar galima suteikti darbo, tačiau norint vienodai gero rezultato įvairiuose naujuose žaidimuose tenka vis dažniau derinti nustatymus atskirai.

„GeForce GTX 1080 Ti“: buvęs flagmanas vis dar stiprus, bet ne visur

„GTX 1080 Ti“ išskirtinumą ilgai palaikė didelis rasterizacijos našumas ir 11 GB vaizdo atminties. Net pasirodžius kelioms naujesnėms kartoms ji leido savininkams atidėti atnaujinimą. Žaidimuose, kuriems tinka jos architektūra, ši plokštė iki šiol gali pateikti gerų rezultatų. Todėl vertinti ją vien pagal išleidimo metus būtų pernelyg paprasta.

Tačiau papildoma atmintis nesuteikia funkcijų, kurių grafikos procesorius neturi. Kaip ir „GTX 1070“, šis modelis nepalaiko aparatinio spindulių sekimo bei „Mesh Shaders“. Naujuose žaidimuose tai gali tapti svarbesniu apribojimu nei įprastas grafikos galios skirtumas. „GTX 1080 Ti“ savininkas dar gali būti visiškai patenkintas savo kompiuteriu, bet buvusio flagmano statusas nebegarantuoja, kad kiekvienas naujas žaidimas veiks taip, kaip tikimasi.

„Radeon RX 5700“ ir „RX 5700 XT“: pirmosios RDNA kartos kompromisai

„Radeon RX 5700“ serija buvo patraukli žaidėjams, ieškantiems gero įprastos grafikos našumo už priimtiną kainą. Ypač „RX 5700 XT“ ilgą laiką leido nesukti galvos dėl atnaujinimo, jeigu pagrindinis tikslas buvo žaisti be spindulių sekimo. Tačiau laikui bėgant išryškėjo pirmosios RDNA architektūros technologiniai apribojimai.

Šios plokštės neturi aparatinio spindulių sekimo ir „Mesh Shaders“ palaikymo. Reiklesniuose žaidimuose siekti stabilios 60 FPS spartos gali būti sunku net ir 1080p raiška, ypač pasirinkus aukštesnę grafikos kokybę. FSR gali padėti padidinti našumą, tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo žaidimo, naudojamos technologijos versijos ir pradinės kadrų spartos. Vaizdo atkūrimo priemonės nesuteikia neribotos atsargos, kai pats grafikos procesorius jau pasiekia savo galimybių ribą.

„GeForce RTX 2060“: RTX užrašas dar negarantuoja sklandaus spindulių sekimo

„RTX 2060“ priklauso „Turing“ kartai, kuri „Nvidia“ žaidimų plokštėse įtvirtino aparatinį spindulių sekimą. Tačiau technologijos palaikymas ir pakankamas jos našumas yra skirtingi dalykai. Silpnesniems pirmosios RTX kartos modeliams sudėtingas šiuolaikinis apšvietimas gali būti per didelė apkrova. DLSS padeda sumažinti dalį jos, tačiau rezultatas vis tiek priklauso nuo konkretaus žaidimo ir pasirinktų nustatymų.

Svarbu atskirti ir pačias versijas. Plačiai paplitusi „RTX 2060“ turi 6 GB atminties, o „RTX 2060 Super“ – 8 GB ir didesnį našumą; egzistuoja ir kitų „RTX 2060“ variantų. Todėl vertinti visą šeimą kaip vieną visiškai vienodą produktą netikslu. Išjungus spindulių sekimą ir sumažinus dalį nustatymų dar galima patogiai žaisti nemažai žaidimų. Tačiau norint naujausiuose reikliuose projektuose kartu turėti aukštą vaizdo kokybę ir stabilų kadrų dažnį, kompromisų daugėja.

Keitimo poreikį geriausiai parodo jūsų žaidimai

Senesnė vaizdo plokštė netampa bevertė vien todėl, kad pasirodė reiklesnis žaidimas. „GTX 1660“, „GTX 1070“, „GTX 1080 Ti“, „RX 5700“ ir „RTX 2060“ šeimos dar gali tikti ankstesnių metų, mažiau reikliems ar konkurenciniams žaidimams. Jeigu mėgstami projektai veikia sklandžiai, vien modelio amžius nėra priežastis skubiai išlaidauti.

Atnaujinimo klausimas tampa aktualesnis tuomet, kai net sumažinus nustatymus kadrų sparta nuolat krinta, trūksta vaizdo atminties arba žaidimui reikia nepalaikomų funkcijų. Vertinti verta visą kompiuterį: procesorius ir kiti komponentai taip pat gali riboti rezultatą. O renkantis pakaitalą svarbiausias palyginimas – konkrečių jūsų žaidimų veikimas tokiomis sąlygomis, kuriomis iš tiesų ketinate žaisti.